atsiturėjimas — sm. (1); Sut → atiturėti 2 (refl.): Juk vien dėlei stamantresnio atsiturėjimo jie (lietuviai) pamatuoja ir draugystes A1883,253. turėjimas; apturėjimas; atsiturėjimas; daturėjimas; išturėjimas; nuturėjimas; paturėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
apturėjimas — sm. (1) 1. SD185, H, H172, R, MŽ, DP188, Ch11PvT5,9, Sut, D.Pošk, N, RtŽ → apturėti 1: Įgijimas, apturėjimas, gauklas SD160. Po apturėjimo fotografijų anei viena nepatiko jo sūnui DS292(Rs). Ant galo daiktų geriausių [trokštame], kurių privalome… … Dictionary of the Lithuanian Language
daturėjimas — ×daturėjimas sm. (1) Rtr, KŽ; L, DS222 → daturėti 1. turėjimas; apturėjimas; atsiturėjimas; daturėjimas; išturėjimas; nuturėjimas; paturėjimas; priturėjimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
išturėjimas — sm. (1) Rtr, NdŽ, KŽ 1. M, L → išturėti 2: Savo pašaukimą atradusiam išturėjimas yra reikalingas rš. Išmelsk man ir visiems negeriančiams arielkos išturėjimą iki galo Sz. | refl. KŽ. 2. → išturėti 6: Sukietėjimas tešlos neina vienodai ir jos… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištūrėjimas — sm. (1) 1. nauda: Anys (grikiai) neauga didžiuliai – nėr iž jo nė jokio gero ištūrėjimo Pb. 2. → ištūrėti 3: Dėl to neištūrėjimo i trūksta kunegų Krš. tūrėjimas; atsitūrėjimas; ištūrėjimas; nutūrėjimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
nuturėjimas — sm. (1) KŽ 1. Sut, N, I, KŽ → nuturėti 2: Nenuturėjimas arklio! – reikėjo vadeles aplink rankas apsisukus turėt Grž. Arklio nuturėjimas važiuojant – ne vaiko darbas NdŽ. Nenuturėjimas, nenuovaldžia SD275. 2. → nuturėti 4: Dėl nuturėjimo savo kūno … Dictionary of the Lithuanian Language
nutūrėjimas — sm. (1) → nutūrėti 4. | refl.: Tavo namiškiai per visą savo amžių gyvena dideliame nusitūrėjime, jei nevadinsime tai neprivalgymu Vaižg. ◊ liežùvio nenutūrėjimas plepėjimas: Aš pakaltinu bobas už tą liežùvio nenutūrėjimą, ir aš pati nenutūru… … Dictionary of the Lithuanian Language
paturėjimas — sm. (1) KŽ, DŽ1 1. NdŽ → paturėti 5. 2. Sut, M, LTI370(Bs), KŽ → paturėti 6: Kas su džiaugsmu neveizėtų ant trūso (= į triūsą) dėl išlaikymo ir paturėjimo ateisinėje lietuviškos kalbos A1883,190. Bažnyčia yra iškilminga, paturėjimas jos …… … Dictionary of the Lithuanian Language
patūrėjimas — sm. (1) 1. → patūrėti 1: Ačiū už patūrėjimą – aš patūrėsu, pavargai DūnŽ. 2. refl. turtas: Gražios įkapės sidabrinės dar šiandien liudija apie buvusį gerą šitų žmonių pasitūrėjimą LTII599(Bs). 3. refl. pauzė: Ta kalbà su pasitūrėjimais – ką nors … Dictionary of the Lithuanian Language
priturėjimas — sm. (1) 1. Sut → priturėti 3. 2. refl. L3, Blv, Rtr, KŽ, Sz → priturėti 5 (refl.): Taupumas yra surištas su kita dorybe, su prisiturėjimu Pč. Prisiturėjimas nuog stiprių gėrimų patvirtino ano kūną I. Prisiturėjimas nuo tų rusiškų nedėlinių… … Dictionary of the Lithuanian Language